Net ir nuoširdžiausioms pastangoms turėti sveiką ir švytinčią veido odą gali sutrukdyti įprotis praleisti jos tonizavimo etapą bei priemones tepti odos nesudrėkinus. Farmacijos specialistė sako, kad drėgna oda geriau sugeria bei pasisavina veikliąsias medžiagas, efektyviau „užrakina“ drėgmę bei padeda išlaikyti lipidų sluoksnį.
„Kiekviena moteris gerai žino kasdieninės veido priežiūros ritualą – valome, tonizuojame, drėkiname. Tačiau labai dažnai tonizavimo dalį tiesiog praleidžiame, kaip nenaudingą ir nereikalingą dalį. Todėl privalome žinoti, kam jis reikalingas, kad nekiltų nei menkiausia mintis praleisti šį ypač svarbų žingsnį“, – sako vienos Lietuvoje veikiančios vaistinių tinklo vaistininkė Kristina Jančiukienė.
Tarp odos priešų – ir kietas vanduo
Odą išbalansuoti bei sudirginti gali tokie įprasti dalykai, kaip jai prausti naudojamas paprasčiausias vanduo.
„Neretai klaidingai galvojama, kad makiažą ar odą pakanka tiesiog nuplauti vandeniu. Tačiau reikia prisiminti, kad natūralus odos pH yra 5.5, o vandens gali siekti net 9.5. Tai reiškia, kad vanduo gali gerokai paveikti rūgščių ir šarmų pusiausvyrą, kurią atstato tonikas, jei tik jis naudojamas. Švelniausias toniko variantas yra gėlių vandenys, dar vadinami hidrolatais, kurie yra neutralūs ar truputį rūgštiniai ir padeda odai praktiškai akimirksniu atgauti sveiką balansą“, – teigia ji.
Ypatingai jautrią odą, kuri dirgsta net nuo vandentiekio vandens, rekomenduojama ne tik drėkinti, bet ir plauti jai tinkančiu hidrolatu, kurį taip pat galima naudoti ir nuo kieto vandens kenčiančių plaukų perskalavimui.
Pasak K. Jančiukienės, vanduo, pereidamas per augalą garų forma, įgauna visas gerąsias jo savybes ir netgi mažą dalį eterinio aliejaus. Būtent todėl dauguma populiarių cheminių tonikų ar losjonų negali prilygti natūraliam, kokybiškam hidrolatui.
Drėgnos odos fenomenas
Didžiausią pasaulinės kosmetikos rinkos dalį sudaro odos priežiūros produktai ir tai tik patvirtina, kad vartotojams oda yra didžiausias prioritetas. Tačiau net geriausio kremo ar serumo naudos galime nejusti, jei patys nepadedame savo odai ir tinkamai jos neparuošiame.
Viena dažniausių daromų klaidų yra priemonės tepimas ant sausos, o ne ant sudrėkintos odos.
„Užtenka hidrolatu lengvai nupurkšti veido odą, kad ji būtų ne šlapia, o truputį drėgna, ir tik tada tepti gelį, serumą, losjoną ar kremą. Laikoma, kad drėgnos odos sugėrimo savybės pagerėja bent kelis kartus ir leidžia jai įsisavinti veikliąsias naudojamos priemonės medžiagas. Deja, net geriausia kosmetika gali nepademonstruoti viso savo efektyvumo, jei ignoruosime odos tonizavimą ir priemones tepsime ant sausos odos. Jei tokį įprotį turime – laikas jį koreguoti“, – rekomenduoja vaistininkė.
Tepantis kremą reikia jausti slydimą. Jis rodo, kad ant odos paviršiaus susidaro jos sveikatai ir grožiui būtinas hidrolipidinis sluoksnis.
Renkantis hidrolatą svarbus jo sudėties „švarumas“
Natūralią kosmetiką „Žiedė“ gaminanti vaistinė savo asortimente turi ir hidrolatų. Pasak vaistininkės svarbu, kad jie būtų pagaminti patikimo gamintojo, laboratorijoje nuolat tikrinami dėl mikrobiologinės taršos ir jokiu būdu nekonservuoti alkoholiu, kuris gali sausinti ir dirginti odą.
„Hidrolatų pasirinkimas yra nemažas, tačiau vis tiek patarčiau atidžiai peržvelgti etiketę ir kokios sudėtinės dalys ten nurodomos. Jautrius, trumpesnį galiojimo laiką turinčius gėlių vandenis kartais pasirenkama konservuoti alkoholiu. Patarčiau verčiau rinktis švarų, gryną be jokių priemaišų gėlių vandenį ir nekelti odai nereikalingo streso“, – teigia K. Jančiukienė.
Sausai ir jautriai odai, įskaitant ir paakių odą, reikia drėkinimo ir švelnumo, kurį suteikia rožių, levandų, ramunėlių, rugiagėlių, liepžiedžių hidrolatai. Normaliai odai tinka melisų, levandų, pipirmėčių, rožių, apelsinų žiedų (nerolio) hidrolatai.
Riebiai odai naudingiausi hidrolatai, turintys priešuždegiminių savybių, sutraukiantys poras, padedantys atsikratyti spuogų ir valantys odą, tai: šalavijų, rugiagėlių, levandų, melisų, verbenų, čiobrelių gėlių vandenys. Tuo tarpu mišrią odą tinka gaivinti ir drėkinti melisų, pipirmėčių, levandų bei rožių hidrolatais.
