Tai, kad darbdavys gali papildyti savo darbuotojų trečios pakopos pensijų fondą, šiandien žino 4 iš 10 Lietuvos gyventojų – keliais procentiniais punktais daugiau, nei 2021-aisiais. Kartu su darbdavio pensijos žinomumu keičiasi ir tokio pensijų kaupimo būdo vertinimas, rodo „Luminor“ banko užsakymu atlikta apklausa. Ką Lietuvos gyventojai iš tiesų mano apie darbdavio prisidėjimą prie jų ateities pajamų, komentuoja „Luminor investicijų valdymas“ vadovė Loreta Načajienė.
Didžiausia dalis Lietuvos gyventojų sutinka, kad darbdavio įmokos į darbuotojų trečios pakopos pensijų fondą padeda užtikrinti jų saugesnę ateitį ir kad tai rodo rūpestį darbuotojais ilgalaikėje perspektyvoje. Taip mano po 40 proc. apklaustųjų. Prieš dvejus metus analogiškos apklausos metu su šiais teiginiais sutiko atitinkamai po 33 ir 36 proc. respondentų.
„Šiandieninėje konkurencingoje darbo rinkoje, darbdavio įsipareigojimas visapusiškai rūpintis savo darbuotojų finansine gerove yra paklausus ir teigiamai vertinamas požymis. Apklausos rezultatai rodo, kad darbdavių įmokos į pensijų fondus gali suteikti jiems galimybę išsiskirti, motyvuoti savo esamus darbuotojus ir formuoti teigiamą įvaizdį potencialiems kandidatams ateityje“, – tvirtina L. Načajienė.
Lietuvos gyventojai taip pat mano, kad darbdavio įmokos į darbuotojų trečios pakopos pensijų fondą, palyginus su kitomis motyvavimo priemonėmis, skatina darbuotojus pačius galvoti apie finansiškai saugesnę ateitį (30 proc.) – šiuo požymiu lietuviai pirmauja Baltijos šalyse. Jie taip pat sutinka, kad tai yra geras būdas įmonei išsiskirti iš kitų darbdavių (19 proc.).
Nuo 2021-ųjų manančių, kad darbdavio pensija padeda išlaikyti darbuotojų lojalumą, sumažėjo 7 proc. punktais (nuo 41 iki 34 proc.), tačiau sutinkančių, kad ji suteikia galimybę pasinaudoti mokesčių lengvatomis, išaugo daugiau nei dvigubai (nuo 7 iki 17 proc.).
„Toks vertinimas atspindi ir platesnį talentų išlaikymo bei bendro finansinio raštingumo kontekstą. Darbuotojai iš tiesų rečiau linkę ilgesniam laikui likti vienoje darbovietėje, todėl veikiausiai bet kuri viena priemonė nebūtų pajėgi išlaikyti darbuotojų lojalumo. Kita vertus, gerokai išaugo skaičius žinančių, kad ji suteikia galimybę pasinaudoti mokesčių lengvatomis – greičiausiai tai yra augančio finansinio raštingumo požymis“, – teigia L. Načajienė.
Daugiau privalumų mato jaunesni gyventojai
Jauniausi apklausos dalyviai (18–29 metų amžiaus) labiau nei kitos amžiaus grupės linkę manyti, kad darbdavio pensija padeda užtikrinti darbuotojų ateitį (48 proc.), skatina darbuotojus galvoti apie finansiškai saugią ateitį (37 proc.), liudija apie geras darbdavio finansines galimybes (25 proc., palyginus su 20 proc.).
Kita vertus, 30–39 metų žmonės dažniau nei kitos amžiaus grupės pabrėžia, kad darbdavio pensija liudija apie ilgalaikį rūpestį darbuotojais, o ne vien tik greito pelno siekimą (46 proc.), skatina darbuotojus galvoti apie finansiškai saugią ateitį (39 proc.). Tokio amžiaus gyventojai taip pat labiausiai iš visų amžiaus grupių sutinka, kad darbdavio pensija suteikia galimybę pasinaudoti mokesčių lengvatomis (24 proc.).
„Matome, kaip gyventojų nuostatos kinta su jų amžiumi. Jaunimas darbdavio pensiją sieja su tvirtesne finansine ateitimi ir geromis darbdavio finansinėmis galimybėmis. Vyresniems gyventojams ji imponuoja kaip ženklas, kad įmonei rūpi ne vien greitas pelnas, ir kaip galimybė pasinaudoti mokesčių lengvatomis“, – pastebi „Luminor investicijų valdymas“ vadovė.
Kita vertus, vyresni nei 40 metų amžiaus gyventojai rečiau gali atpažinti darbdavio pensijos naudas ir dvigubai dažniau nei jaunesnės amžiaus grupės atsako, kad nežino apie jos privalumus, rodo apklausos duomenys. Anot ekspertės, taip gali būti dėl to, kad jaunesni žmonės dažniau yra tiesiogiai patyrę darbdavio pensijos naudas.
Gyventojų nuomonės išsiskiria
Apklausa taip pat parodė ir skirtingose Lietuvos vietose gyvenančių žmonių nuostatas.
„Pavyzdžiui, Marijampolės bei Tauragės apskričių gyventojų požiūris kritiškesnis – visiems požymiams jie suteikė mažesnį nei vidutinį įvertinimą, buvo linkę dažniau atsakyti, kad nesutinka nė su vienu teiginiu. Kita vertus, Utenos apskrities gyventojai į darbdavio pensiją žiūri palankiai ir jų vertinimas lenkia vidutinišką – pavyzdžiui, net pusė Utenos apskrities gyventojų sutinka, kad ji padeda išsaugoti darbuotojų lojalumą įmonei – tai net 15 proc. punktų daugiau nei visos Lietuvos vidurkis“, – dėmesį atkreipia L. Načajienė.
Anot ekspertės, nuostatos darbdavio pensijos atžvilgiu koreliuoja ir su pajamomis bei išsilavinimo lygiu – kuo jie mažesni, tuo respondentai labiau linkę būti kritiški darbdavio pensijos atžvilgiu bei įžvelgti mažiau privalumų.
„Ir atvirkščiai – kuo aukštesnis apklaustųjų atlyginimas ir didesnės pajamos, tuo labiau jie pensiją vertina teigiamai. Pavyzdžiui, 17 proc. pagrindinį išsilavinimą turinčių respondentų mano, kad darbdavio pensija neturi jokių privalumų, o 42 proc. negalėjo jų įvardyti. Taip atsakiusių aukštąjį išsilavinimą turinčių žmonių yra atitinkamai po 6 ir 13 proc. Tikriausiai natūralu, kad didesnius atlyginimus mokančios įmonės ieško papildomų būdų, kaip motyvuoti darbuotojus, ir ją gaunantys žmonės dažniau įžvelgia jos privalumus. Kitaip tariant, dažniausiai esame kritiški tam, ko nepažįstame“, – sako L. Načajienė.
Apklausą „Luminor“ banko užsakymu Estijoje, Latvijoje ir Lietuvoje 2023 metų spalį atliko tyrimų bendrovė „Norstat“. Kiekvienoje Baltijos šalyje buvo apklausta po tūkstantį 18–74 metų amžiaus žmonių.
