Ažiotažą sukėlęs 2024 metų pabaigoje Australijos parlamento sprendimas drausti jaunesniems nei 16 metų vaikams naudotis socialiniais tinklais, tokiais kaip „Facebook“, „Instagram“ ir „X“, sulaukė plačių diskusijų. Ministras pirmininkas Anthony Albanese pabrėžė, kad šis griežtas reguliavimas yra skirtas siekti „geresnių rezultatų ir sumažinti žalą jauniems australams“. Pasak jo, socialinių tinklų platformos turi „socialinę atsakomybę“ užtikrinti vaikų saugumą ir padaryti tai prioritetu. Nors svarstymų buvo daug, Australija tapo pirmąja šalimi pasaulyje, priėmusia įstatymą, draudžiantį jaunesniems nei 16 metų asmenims naudotis dalimi socialinės žiniasklaidos priemonių.
„Socialinių tinklų naudojimas didina riziką, kad vaikai ir paaugliai taps probleminiais interneto naudotojais. Tai yra, jie pernelyg daug laiko leis internete, apleis savo kasdienes veiklas ir pomėgius, nukentės jų miegas, mokymosi rezultatai, bus dirglesni, suirzę. Jeigu vaikai ir paaugliai turi bendravimo ar mokymosi sunkumų, mokykloje ar savo artimoje aplinkoje beveik neturi draugų, jaučiasi vieniši, jų santykiai šeimoje arba su tėvais prasti ir jeigu šie vaikai ir paaugliai neturi mėgiamų veiklų, būrelių, sportinių ar meno užsiėmimų, kuriuose dalyvautų, tuomet įsitraukimas į socialinius tinklus ne tik nepadeda, bet dar labiau didina vienišumą bei nelaimingumą. Tokiu atveju ypač išauga nerimo ir depresijos, savižalos rizika, kitos psichikos sveikatos problemos“, – sako Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto Psichologijos instituto direktorė prof. dr. Roma Jusienė.
Socialinių tinklų naudojimo vaikystėje ribojimo svarba
„Drausti arba stipriai riboti socialinių tinklų naudojimą vaikams, bent jau iki dvylikos metų, yra būtina,“ – teigia profesorė. Ji akcentuoja, kad vaikystėje socialiniai tinklai nesuteikia jokios ugdomosios vertės, o jų naudojimas kelia įvairių grėsmių. Anot profesorės, prieš leidžiant vaikams naudotis socialiniais tinklais, būtina užtikrinti skaitmeninį švietimą apie šių platformų keliamus pavojus, poveikį sveikatai ir nesaugumą internete. Socialiniai tinklai neturėtų pakeisti gyvo bendravimo, aktyvios veiklos bei savarankiško mokymosi realioje aplinkoje. Siekiant sumažinti neigiamą poveikį, būtina pasirūpinti vaikų gerove realiame pasaulyje ir užtikrinti sveiką emocinę aplinką, kuri mažintų poreikį bėgti į virtualią erdvę.
Alternatyvios strategijos socialinių tinklų žalos mažinimui vaikams
Siekiant sumažinti socialinių tinklų daromą žalą vaikams, itin svarbu kurti jų ryšį su kitais realiame gyvenime. Anot profesorės, vaikai turi turėti galimybę užmegzti tvirtus santykius gyvai, užsiimti mėgstama veikla ar rasti užsiėmimų, kurie skatina kūrybingumą bei bendravimą. „Jei vaikas jaučiasi neramus ar nelaimingas, reikėtų siūlyti alternatyvius sprendimus, pavyzdžiui, pasivaikščiojimą ir pokalbį, o ne ekraną,“ – pabrėžia ji. Šie principai, pasak profesorės, turėtų būti įgyvendinami tiek namuose, tiek mokykloje. Ji akcentuoja, kad suaugusiųjų elgesys yra svarbus pavyzdys – tėvai ir mokytojai neturėtų pernelyg daug laiko praleisti socialiniuose tinkluose, ypač valgant, prieš miegą ar laisvalaikiu. „Vaikų įprotis ieškoti paguodos ekranuose neretai formuojasi anksti, kai tėvai mažiems vaikams vietoj bendravimo pasiūlo išmanųjį įrenginį,“ – pastebi profesorė, pridurdama, kad alternatyvių strategijų įgyvendinimas reikalauja aktyvaus suaugusiųjų dalyvavimo ir dėmesio, kad vaikai jaustųsi svarbūs ir įtraukti realiame pasaulyje.
Psichologas prof. dr. Mykolas Simas Poškus teigia, jog vien socialinių tinklų draudimas vaikams nėra sprendimas, nes jie vis tiek ras būdų jais naudotis. Jis pabrėžia, kad būtina ieškoti konstruktyvių alternatyvų, kurios nukreiptų vaikų dėmesį į bendraamžius, aktyvų laisvalaikį ir prasmingą veiklą. Tokie pokyčiai galėtų pastebimai pagerinti tiek vaikų fizinę, tiek emocinę sveikatą. Profesorius atkreipia dėmesį, kad socialiniai tinklai skatina lyginimąsi su kitais, o tai dažnai yra demotyvuojantis veiksnys. „Kad ir ką darytume, internete visada bus kas nors, kas tai daro geriau ar atrodo gražiau,“ – aiškina jis. Taip pat jis pažymi, kad bendravimas tekstu nėra veiksmingiausias būdas ugdyti socialines kompetencijas, kurios yra esminės sveikam ir prasmingam gyvenimui visuomenėje. Todėl reikėtų siekti, kad vaikai daugiau laiko praleistų realybėje, o ne virtualiame pasaulyje.
Neigiami visiško socialinių tinklų draudimo padariniai
Visiškas socialinių tinklų draudimas vaikams gali pasirodyti kaip idealistinė idėja, tačiau toks sprendimas turi rimtų trūkumų. „Mano senelis mėgdavo sakyti, kad kiekvienam įstatymui yra apstatymas,“ – sako prof. dr. M. S. Poškus, pabrėždamas, jog tokie draudimai greičiausiai būtų apeiti. Be to, jie gali skatinti slaptumą ir dirbtinai padaryti vaikus pažeidėjais. Pasak profesoriaus, svarbiau yra ne drakoniški draudimai, o pastangos sukurti aplinką, kurioje vaikai galėtų mokytis sveiko socialinių tinklų naudojimo, o jų dėmesys būtų nukreiptas į prasmingas veiklas ir ryšius su bendraamžiais realybėje. Tik tokiu būdu galima išvengti socialinės izoliacijos ir skatinti vaikų gerovę.
Sveiki interneto naudojimo įpročiai: kaip pradėti?
Norint skatinti sveikus interneto naudojimo įpročius vaikams, pirmiausia reikia aktyviai dalyvauti jų kasdienybėje. „Internetas nėra didesnis mūsų priešas, nei biblioteka“ – teigia psichologas, pabrėždamas, jog tiek internete, tiek bibliotekoje galime rasti tiek vertingo, tiek menkaverčio turinio. Svarbu išsiaiškinti, kokiose platformose vaikas bendrauja, kokį turinį renkasi ir apie ką domisi. Užuot pasikliovus vien draudimais, tėvams rekomenduojama pasiūlyti vaikams geresnes alternatyvas. Nors kai kuriuos tėvus toks siūlymas gąsdina dėl trūkstamų žinių ar laiko stokos, vaikų auginimas reikalauja pastangų. Todėl būtina įgyti reikiamas kompetencijas, kad suprastumėte, kuo jūsų vaikai gyvena, ir mokėtumėte juos tinkamai lydėti technologijų pasaulyje.
Priklausomybės pavojai ir atsakingas elektronikos atliekų tvarkymas
Priklausomybės gali pasireikšti įvairiomis formomis ir kelia didelį pavojų asmens bei visuomenės gerovei. Elektronikos atliekų kaupimas – viena iš mažiau akivaizdžių, bet reikšmingų šiuolaikinių priklausomybių.
„Tėvams svarbu stebėti, kaip ir kiek laiko vaikai leidžia internete. Jei veikla skatina mokymąsi, kūrybiškumą ir vyksta saikingai, tai nėra žalinga. Tačiau reikia nepamiršti, kad bet kokia priklausomybė, net ir nuo geriausių dalykų, ilgainiui gali turėti neigiamą poveikį“, – teigia Elektronikos platintojų asociacijos (EPA) vadovas Linas Ivanauskas.
Ilgus metus kovojame su įpročiu kaupti nenaudojamus elektronikos prietaisus namuose, kuris ne tik trukdo tvarkai, bet ir kelia grėsmę aplinkai. Antai 2022, 2023 ir 2024 m. Elektronikos platintojų asociacijos (EPA) inicijuoti tyrimai parodė, kad didelė dalis Lietuvos gyventojų kaupia nenaudojamus telefonus ir kompiuterius. 2024 m. liepą atliktas tyrimas atskleidė, jog net 74 proc. respondentų turi nenaudojamų telefonų, o 15 proc. jų – net 4 ar daugiau. Be to, 41 proc. apklaustųjų pripažino namuose laikantys 1–2 senus kompiuterius, dažnai gulinčius be naudos daugiau nei penkerius metus. Šie įpročiai beveik nesikeičia metai iš metų.
Siekiant spręsti šią problemą, EPA siūlo patogius sprendimus. Pasak L. Ivanausko, elektronikos atliekų konteinerius galima rasti prekybos centruose, bibliotekose ir kitose viešose vietose, o stambiagabaritės elektronikos prietaisai iš gyventojų namų išvežami nemokamai. Norint užsiregistruoti paslaugai ar sužinoti daugiau, gyventojai gali skambinti telefonu +370 695 55111 arba apsilankyti svetainėje www.epa.lt, kur taip pat pateikiamas atliekų surinkimo vietų sąrašas.
Atsakingas požiūris į elektronikos atliekas ir aktyvus dalyvavimas jų perdirbimo procesuose gali padėti ne tik apsaugoti aplinką, bet ir sumažinti priklausomybės nuo kaupimo problemą, kuri dažnai lieka nepastebėta.
Apie Elektronikos platintojų asociaciją (EPA)
Elektronikos platintojų asociacija yra didžiausia šalyje licencijuota kolektyvaus elektros ir elektronikos įrangos atliekų tvarkymo organizavimo organizacija. Ji vienija kelis šimtus tarptautinių ir nacionalinių elektros ir elektronikos įrangos gamintojų bei importuotojų, tarp kurių – žinomiausi pasauliniai elektronikos gamintojai, pvz., „Bosch“, „Siemens“, „Whirlpool“ ir kt. EPA savo veiklą organizuoja ir atliekų surinkimą finansuoja visos šalies mastu.
