Paskelbtas antrasis karantinas ir jau daugiau nei pusmetį besitęsianti neaiški ekonominė situacija šalyje privertė gyventojus susimąstyti apie ekonominės krizės grėsmę. Tyrimai rodo, kad kas antras lietuvis mano, jog netolimoje ateityje bus ekonominė krizė. Finansų ekspertė įvardija galimas tokios prognozės priežastis ir dalijasi taisyklėmis, padėsiančiomis užtikrinti šeimos finansinį stabilumą.
Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų kompanijos „Vilmorus“ spalio mėnesį atliktos gyventojų apklausos rezultatai parodė, kad net 55,7 proc. lietuvių tiki, jog netrukus sulauksime ekonominės krizės. 26,4 proc. respondentų nurodė, kad jiems sunku nusakyti su kokiais finansiniais iššūkiais susidurs šalies gyventojai, o 17,9 proc. pažymėjo netikintys, kad pandemija ir jos sukelti keblumai veda link ekonominės krizės.
Prie pesimistiškų prognozių šalies ekonominei būklei prisidėjo ir gyventojų finansinė situacija. Remiantis tyrimo duomenimis, 63,6 proc. gyventojų savo finansinę šeimos padėtį įvertino vidutiniškai, 18,9 proc. pažymėjo, kad pastarasis pusmetis šiuo klausimu jiems buvo itin blogas. Prasti įvertinimai buvo labiau būdingi bedarbiams, neturintiems vidurinio išsilavinimo, našliams bei pensininkams.
Mažiausia gyventojų dalis (17,7 proc.) savo finansinę būklę pandemijos laikotarpiu įvertino priešingai – kaip gerą. Taip dažniau atsakė 30–39 metų amžiaus asmenys, turintys aukštąjį išsilavinimą, didmiesčių gyventojai.
Bendrovės „Credit Service“, valdančios vartojimo kreditų prekės ženklą „Vivus.lt“, direktorė Giedrė Štuopė pastebi augantį gyventojų nerimą ir sako, kad šiuo sudėtingu laikotarpiu tai – natūrali žmogiška reakcija.
„Jau nuo pavasario gyventojai yra priversti susitaikyti su nauja realybe ir keisti nemažai savo įpročių. Dar kartą įvestas karantinas skaudžiai atsiliepė verslams, asmeninėms ir šeimos pajamoms bei parodė, kurie sprendimai, priimti pirmojo karantino metu, pasiteisino, o ką dar reikia tobulinti. Žmones neramina vėl augantis nedarbo lygis, lapkritį pasiekęs beveik 15 proc., veiklą stabdantys ar ribojantys verslai, skelbiamos prastovos, kuriose šiuo metu yra daugiau nei 30 tūkst. darbuotojų“, – sako G. Štuopė.
Finansų ekspertė pažymi, kad prieš pirmąjį karantiną 50 proc. gyventojų savo finansinę padėtį vertino teigiamai, o dabar šį kreivė sumažėjo net 25,9 proc. Anot G. Štuopės, šiuo iššūkių nestokojančiu laikotarpiu gyventojai turėtų vadovautis pagrindinėmis finansų valdymo taisyklėmis, į kurias įeina taupymas, atsakingas pajamų bei išlaidų planavimas ir tikslingas finansinių įsipareigojimų įgyvendinimas.
„Gyventojai turi suprasti, kad šiuo metu nerimauti yra labai normalu ir žmogiška, tačiau kovoti su baime labiausiai padeda aiškiai nusibrėžtos ribos, taisyklių nusistatymas ir jų laikymasis. Šeimos finansinį stabilumą padės užtikrinti trumpalaikių pramogų vengimas, finansinių investicijų reikalaujančių subjektų prioritetizavimas, atidžiai apžvelgiant kas tikrai reikalinga bei kas ilgiau tarnaus. Taip pat, nesibaidymas prašyti finansinės pagalbos, kada jos tikrai reikia“, – pataria finansų ekspertė.
2020 metų spalio 9–18 dienomis atlikto tyrimo metu apklaustas 1001 suaugęs Lietuvos gyventojas (18 metų ir vyresnis). Tyrimas vyko 27 šalies miestuose ir 44 kaimuose.
