Bėgti maratoną brandžiame amžiuje – tai mesti iššūkį nusistovėjusioms normoms apie fizinį aktyvumą. Vytautas ir Algimantas jau ne pirmą kartą rugsėjį stos prie „Rimi Vilniaus maratono“ starto linijos, siekdami išmėgindami savo jėgas. Vyrai įsitikinę, kad fizinė veikla vyresniame amžiuje padeda jaustis energingiems, todėl ragina ir kitus bendraamžius būti aktyviais. Ilgus metus sportuojantys senjorai dalijasi savo bėgimo patirtimi ir patarimais, kurie leis užtikrintai keliauti finišo tiesiosios link.
Liko mažiau nei mėnuo iki jubiliejinio 20-ojo „Rimi Vilniaus maratono“. Rugsėjo 10 d. patyrę bėgikai galės save išmėginti 42 km ir 195 m trasoje, kiti bėgimo entuziastai startuos pusmaratonio (21,098 km), 10 arba 5 km trasose, o patys mažiausieji įveiks savo pirmuosius 200 metrų vaikų bėgime. Šio maratono metu iššūkį sau mes ir bėgimo veteranas Algimantas Kartočius, pabrėžiantis, jog vyresniame amžiuje būtina judėti.
Gyvena taip, kad nereikėtų papildomai ruoštis
Algimanto Kartočiaus maratonų pasiekimų bagaže – gausybė neįtikėtinų rezultatų. Vyras aktyviai sportuoti pradėjo nuo 13 metų ir aktyvaus gyvenimo būdo neapleido visą gyvenimą. „Dalyvavau daugelyje įvairių varžybų: 50 km ir 100 km paros bėgime, slidinėjimo, dviračių bei triatlono varžybose. Kai buvau studentas, tapau Vilniaus universiteto slidinėjimo čempionato prizininku. Jaunystėje esu buvęs Lietuvos bėgimo taurės, Lietuvos jaunimo slidinėjimo čempionato bei Lietuvos bėgimo mėgėjų asociacijos individualios taurės turnyro prizininku. Veteranų bėgimo varžybose Gibraltare, kai man buvo 60 metų, laimėjau sidabro medalį pasaulio 100 km bėgimo čempionate. Taip pat 2017 m. paros bėgime Belfaste tapau pasaulio čempionu tarp veteranų. Be to, dalyvavau S. Dariaus ir S. Girėno žygdarbiui paminėti skirtame pirmajame bėgime bei Baltijos kelio pagerbimo bėgime, kurio maršrutas buvo Vilnius–Ryga–Talinas. Sunku patikėti, bet jau 60 metų bėgioju ir kitaip sportuoju. Visada stengiuosi dalyvauti įvairiuose sporto renginiuose Lietuvoje, kai tik būna proga, todėl ir artėjantis „Rimi Vilniaus maratonas“ – ne išimtis“, – apie ilgamečius pasiekimus pasakoja vyras.
Sukaupta aktyvaus gyvenimo būdo patirtis Algimantui – tik privalumas. Anot maratonininko, esamas fizinis jo pasiruošimas toks geras, kad net nereikia specialaus treniruočių plano: „Artėjant maratonui specialiai jam nesiruošiu, man užtenka bendro pasirengimo. Dar nesu tikras, ar šiemet bėgsiu pusmaratonį, nes rugsėjo mėnesį esu numatęs dalyvauti dar penkiuose sporto renginiuose, todėl reikės atitinkamai paskirstyti jėgas. Savaime aišku, kad organizmas prieš rimtesnę rungtį turi būti pailsėjęs.“
Ilgametis varžybų dalyvis pasakoja, kad vienas didžiausių pasiekimų – tai susiformavęs įprotis skirti apie 1–3 val. fiziniam pasirengimui. „Dėl bėgiojimo susipažinau su daug bendraminčių, aplankiau daug pasaulio kraštų ir nėra buvę atvejo, kad neįveikčiau pasirinktos distancijos. Esu įsitikinęs, kad vyresniame amžiuje būtina judėti ir mankštintis mažiausiai tris kartus per savaitę. Be to, rekomenduoju derinti įvairias fizines veiklas: plaukiojimą, bėgiojimą, važiavimą dviračiu bei fizinį darbą. O jei mažiau pasiruošęs vyresnio amžiaus žmogus nori pradėti bėgioti, pradžioje turėtų derinti treniruotes tarp ėjimo ir bėgimo palaipsniui, neskubant ir didinti krūvį, kol pavyks išbėgti vis ilgesnius atstumus. Bendrai norėčiau visiems palinkėti kasdien pagal galimybės skirti laiko fiziniam pasirengimui ir visada pasiekti finišą.“
Ruoštis maratonui ir jį nubėgti niekada nevėlu
Žengti prie „Rimi Vilniaus maratono“ starto linijos nekantrauja ir 70-metis Vytautas. Jam bėgimas – visai neseniai atrasta aistra. Anot senjoro, pirmajame savo maratone jis sudalyvavo vos prieš 3 metus. Nuo to laiko bėgimas tapo savotiška priklausomybe, o užsibrėžti tikslai motyvuoja neprarasti ryžto ir stengtis kuo geriau pasiruošti bėgimui.
Vytautas ir šiemet tikisi įveikti visą maratoną bei sėkmingai kirsti finišo liniją: „Esu įsitikinęs, kad kasdieniai sveikos gyvensenos pasirinkimai gali ženkliai prisidėti prie užsibrėžto tikslo įgyvendinimo. Pats kasdien renkuosi sveikatai palankesnius, nors ir nelabai patogius sprendimus. Pavyzdžiui, vietoje lifto visada lipu laiptais. Iš esmės fizinis aktyvumas ir atrastas bėgimas padėjo pagerinti bendrą savijautą, ypač – sulaukus 60 metų, kai pradėjau jausti nemalonius kūno pojūčius, kurie turėjo neigiamos įtakos ir mąstysenai.“
Pasak senjoro, maratonui svarbus tiek psichologinis, tiek fizinis pasiruošimas, tačiau nereikia savęs kankinti – bėgimas turi būti malonus užsiėmimas: „Vis dėlto, šiais metais norėčiau geriau pasirengti rugsėjo 10 d. vyksiančiam maratonui. Turiu pasiruošimo planą, kurio stengiuosi laikytis. Taip pat reikia turėti mintyje, kad maratonas – didelis iššūkis organizmui, kuriam svarbu prieš tai pailsėti. Visada kartoju, kad ruoštis ir nubėgti maratoną niekada nevėlu, o kirtus finišo liniją apima didžiulis džiaugsmas.“
Maratonai suburia įvairaus amžiaus žmones
„Rimi Vilniaus maratonas“ – tai didžiausias bėgimas Lietuvoje, kiekvieną rugsėjį vykstantis Vilniuje ir sutraukiantis bėgimo profesionalus bei entuziastus iš įvairių pasaulio šalių.
„Maratonai suburia įvairaus amžiaus žmones bendram asmeninio tobulėjimo tikslui bei sutelkia siekti geriausių individualių rezultatų. Dalyviai dažnai užmezga tvirtus ryšius su kitais bėgikais, o tai skatina bendruomeniškumo ir tarpusavio palaikymo jausmą varžybų metu. Šiemet laukia jubiliejinis maratonas, tad geros nuotaikos, sporto šventės atributų ir staigmenų bus dar daugiau“, – sako „Rimi“ ryšių su visuomene ir korporatyvinės atsakomybės vadovė E.Krasauskienė.
Išsirinkite savo iššūkį ir susitikime švęsti Vilniaus maratono jubiliejų kartu. Daugiau informacijo rasite:https://www.vilniausmaratonas.lt.
Eglė Krasauskienė
Ryšių su visuomene vadovė
Rimi Lietuva
