Trečiadienį yra paskutinis terminas, kuomet savininkams reikia susimokėti žemės mokestį už 2023 metus. Šiemet gyventojai turėtų sumokėti apie 59 mln. eurų, t. y. 18,5 mln. eurų (45,68 proc.) daugiau negu pernai.
Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) viršininkės pavaduotojas Martynas Endrijaitis tvirtino, kad šiemet žemės mokestis apskaičiuotas beveik 780 tūkst. privačios žemės savininkų, jį sumokėjo 62 proc. gyventojų.
„2023 m. žemės mokestis apskaičiuotas 777 tūkst. privačios žemės savininkų, kurie į savivaldybių biudžetus turi sumokėti apie 59 mln. eurų: apie 49 mln. eurų paskaičiuota sumokėti gyventojams, apie 10 mln. eurų – įmonėms. 2022 m. 728 tūkst. žemės savininkų apskaičiuota 40,5 mln. eurų – apie 33,5 mln. eurų gyventojams ir 7 mln. eurų įmonėms“, – Eltai teigė M. Endrijaitis.
„Už 2023m. žemės mokestį jau sumokėjo 481 tūkst. žemės savininkų (62 proc.). Jų sumokėta suma 33,5 mln. eurų (57 proc.), iš kurių 29,3 mln. eurų sumokėjo 473 tūkst. gyventojų, 4,2 mln. eurų sumokėjo 7,8 tūkst. įmonių“, – tvirtino jis.
Daugiausiai žemės mokesčio apskaičiuota Vilniuje, didžiausia suma įmonei – 186 tūkst. eurų
M. Endrijaitis tikino, kad daugiausiai žemės mokesčio šiemet apskaičiuota Vilniaus miesto savivaldybėje, 11,5 mln. eurų. Tuo tarpu didžiausia mokesčio suma gyventojui viršija 41 tūkst. eurų, įmonei – 186 tūkst. eurų.
„Savivaldybės, kuriose šiemet bus sumokėta daugiausiai žemės mokesčio – Vilnius m. sav. apskaičiuota 11,5 mln. eurų, Kauno m. sav. apskaičiuota 6 mln. eurų, Klaipėdos m. apskaičiuota 1,3 mln. eurų“, – dėstė VMI atstovas.
„Didžiausia apskaičiuota žemės mokesčio suma 2023 m. gyventojui – 41 514 eurų, įmonei – 186 283 eurų“, – sakė jis.
Kasmet savivaldybės pateikia individualius sprendimus VMI dėl žemės mokesčio tarifų, jų „žirklės“ yra 0,01–4 proc. Didžioji dalis savivaldybių savo sprendimus 2023 metams patvirtino tokius pačius tarifus arba paliko galioti 2022 metų.
Padidėję žemės mokesčio tarifai
VMI duomenimis, šiemet žemės mokesčio tarifus padidino keturios savivaldybės.
Akmenės rajono savivaldybė, išskyrus žemės ūkio paskirties sklypus, padidino susisiekimo ir inžinerinių komunikacijų aptarnavimo objektų teritorijoms ir naudingų iškasenų teritorijoms bei susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių teritorijoms taikomus tarifus (iš 0,7 proc. į 1,5–2 proc.), o pramonės ir sandėliavimo bei komercinės paskirties žemės sklypams (iš 0,7 proc. į 1,2 proc.).
Klaipėdos rajono savivaldybė padidino naudingų iškasenų teritorijoms (iš 0,2 proc. į 2 proc.).
Jonavos rajono savivaldybė padidino susisiekimo ir inžinerinių komunikacijų aptarnavimo objektų teritorijoms ir naudingų iškasenų teritorijoms (iš 0,75 proc. į 4 proc.).
Kretingos rajono savivaldybė padidino apleistai žemei į 4 proc. vietoje buvusių 3 proc.
Ignas Dobrovolskas (ELTA)
