Pieno kainoms pasiekus viršūnę, įžvelgiami pokyčių ženklai, kad situacija pasaulinėje rinkoje artimiausiu metu gali keistis, teigia „Rabobank“ ekspertai.
Pasak jų, pasaulinei pieno gamybai ūkiuose mažėjus penkis ketvirčius iš eilės, augimo tikimasi šių metų paskutinįjį ketvirtį.
Dėl žaliavinio pieno trūkumo, brangusių trąšų ir pašarų bei didėjusių išlaidų energetikai šiais metais susiformavo rekordiškai aukštos pieno supirkimo kainos Europoje, JAV ir Naujojoje Zelandijoje, rodo tarptautinis „ZuivelNL“ pieno kainų palyginimas.
Lietuvos pieno perdirbimo įmonės spalio mėnesį už natūralų pieną stambiesiems šalies pieno ūkiams mokėjo vidutiniškai 60,1 euro centų už kilogramą, arba 43 proc. daugiau nei pernai spalį.
Europos Komisijos išankstiniais duomenimis, spalio mėnesį natūralaus pieno supirkimo kainos vidurkis Bendrijoje siekė 55,2 euro centus už kilogramą, arba 42,7 proc. daugiau nei prieš metus.
Remiantis JAV žemės ūkio departamento (USDA) Europos pieno rinkos apžvalga, pieno gamyba jau šį lapkritį gali išaugti Vokietijoje ir Prancūzijoje, kuriose primelžiama daugiausiai pieno Europoje.
Pieno gamybos augimo ūkiuose tikimasi tuo metu, kai pieno produktų kainos rinkoje mažėja dėl išaugusios infliacijos ir besitraukiančio vartojimo, todėl tai tėra laiko klausimas, kada pieno supirkėjai turės sumažinti kainas, teigiama USDA apžvalgoje.
„Rabobank“ ekspertai atkreipia dėmesį, kad pasaulinėje rinkoje išlieka daug neapibrėžtumo veiksnių.
Vienas jų – dėl besikeičiančio klimato sunkiai nuspėjamos gamtinės sąlygos, darančios reikšmingą įtaką pieno gamybos kiekiui ūkiuose.
Kita rizika susijusi su neslūgstančia geopolitine įtampa, į kurią jautriai reaguoja energetikos, pašarų gamybos ir logistikos sektoriai.
Rusijos pradėtas karas Ukrainoje sutrikdė grudų, pašarų ir trąšų transportavimą Juodąja jūra – ši aplinkybė toliau gali lemti nenuspėjamus kainų svyravimus žemės ūkio sektoriuje, teigia ekspertai.
Stasys Likas
