Daugiau kaip devyni tūkstančiai bėgikų sekmadienį kėlėsi anksčiau, kad sudalyvautų kasmetiniame bėgime „Rimi Vilniaus maratonas 2022“. Tiek profesionalūs sportininkai, tiek mėgėjai rinkosi iš kelių skirtingų trasų – bėgti maratoną, pusmaratonį, 10 ar 5 kilometrų trasas, o vaikai varžėsi 200 metrų bėgime. Penkių kilometrų trasą išbandė ir žinomi žmonės, tarp kurių – nuomonės formuotoja Ieva Swan, po finišo prisipažinusi, kad tuomet, kai bėgimas yra gyvenimo dalis, varžybos teikia tik džiaugsmą ir pasididžiavimą savimi.
Bendrystės jausmas tvyrojo ore
Jau ne vieną mėnesį bėgiojantys „Rimi Vilniaus maratono“ dalyviai pakalbinti su šypsenomis vardino mėgstamo sporto privalumus: bėgimo treniruotės gerina nuotaiką, padeda atsipalaiduoti, mažina stresą ir nerimą. Ir nors kartais, ypač tamsiais ir šaltais rytais, bėgioti būna sunku prisiversti, po treniruotės apima geras jausmas, kad įveikei save, be to, visą dieną jautiesi energingas ir nuotaikingas.
Soc. tinkluose aktyviai gyventi ir sveikai maitintis kitus įkvepianti Ieva Swan taip pat savo dienotvarkėje visada atranda laiko sportui. Veikli moteris bėgioja nuo mažumės, o šiandien jau penktą kartą stojo prie „Rimi Vilniaus maratono“ starto linijos.
„Penki kilometrai man yra pati smagiausia distancija, kurią įveikti kiekvienais metais prikalbinu ir savo draugus. Šiam atstumui nubėgti nereikia specialaus pasiruošimo, tad prisijungia net ir tie, kurie sportui retai randa laiko. Mano nuomone, svarbiausia maistas, kad kūnas gautų užtektinai energijos bei vitaminų, o jau po to kuo daugiau judėsite kasdien, tuo lengviau įveiksite penkis kilometrus. Šiandien dangus nepagailėjo lietaus, tačiau aš esu be proto dėkinga savo kūnui, kuris gali bėgti. Širdis dainuoja matant tiek daug aktyvių žmonių vienoje vietoje, kuriuos jungia vienas tikslas – finišas. Savanorių palaikymo šūksniai ir šypsenos šildė iš vidaus, o bendrystės jausmas tiesiog tvyrojo ore“, – įspūdžiais dalijosi Ieva.
Kadangi ilgas distancijas Ieva nustojo bėgioti, dabar bėgimas jai yra apšilimas prieš tikrą treniruotę: „Tai viena iš atsipalaidavimo formų. O bėgti padeda ir muzika: pastaruoju metu man būtina bėgti grojant mėgstamai dainai – tokia mano atsipalaidavimo kombinacija. Pastebėjau, jog tada ne tik greičiau nubėgu, bet ir įveikiu daugiau kilometrų.“
Paklausta, ką patartų tiems, kurie vis nedrįsta išbandyti šio sporto, žinoma moteris pirmiausia siūlo pamiršti visus apie bėgimą girdėtus stereotipus, esą jis nuobodus ir sudėtingas: „Tikrai ne! Visi turime tiek pat ištvermės, tad bėgimą siūlyčiau pradėti praktikuoti nuo trumpų distancijų – svarbu savęs nespausti ir pajusti judėjimo malonumą. Nežiūrėkite į skaičius, geriau įsiklausykite, ką sako ir ko nori jūsų kūnas, taip atrasite savo mėgstamą atstumą ir tempą.“
Bėgimo nauda savijautai ir sveikatai – neginčijama
Vyriausiasis Lietuvos olimpinės rinktinės gydytojas Dalius Barkauskas tikina, kad viena priežasčių, dėl kurios sportuojantys žmonės renkasi tokius išbandymus, kaip maratonas ar pusmaratonis, yra pozityvių emocijų antplūdis, kurį sukuria judėjimo metu organizme išsiskiriantys hormonai. Nebūtina visiems siekti sporto aukštumų, tačiau bent minimaliai pajudėti – pageidautina ir naudinga sveikatai.
„Užsiimant sportu išsiskiria dopaminas, laimės hormonas seratoninas, taip pat augimo hormonai, svarbi hormoninės kilmės medžiaga – endokanabinoidai. Jie sukelia pakylėtą būseną, atsirandančią maksimalių fizinių krūvių metu. Būtent ši medžiaga lemia tai, kad tokios ištvermės reikalaujančios fizinės veiklos, kaip maratonų bėgimas, tampa sportuojančių žmonių poreikiu“, – teigia gydytojas.
Per veiklos dešimtmetį „Rimi Vilniaus maratonas“ paskatino daugelį žmonių pamėgti fizinį aktyvumą bei reikšmingai prisidėjo keičiant visuomenės požiūrį į sveiką gyvenseną. „Rimi Vilniaus maratonas“ vyko laikantis rekomendacijų ir apribojimų renginiams, jame daug dėmesio skirta bėgikų ir sirgalių saugumui užtikrinti.
Kaip prisijaukinti bėgimą
Norintiems pradėti bėgioti Vilniaus miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuro „Vilnius sveikiau“ organizuojamos programos „Ruoškis bėgti“ koordinatorė, bėgikė Ingrida Voicechovska pataria pirmiausia susidėlioti tikslią dienotvarkę, kuri padeda laiku atlikti numatytus darbus ir tuomet jau mėgautis laisvalaikiu.
„Svarbu atrasti sau tinkamiausią laiką treniruotei, kad jaustumėte malonius pojūčius, o ne bėgtumėte tik tam, kad įgyvendintumėte savo tikslus. Kiekvienas turime rasti tą laiko atkarpą, kai jaučiamės turintys daugiausia energijos bėgioti, nes tuomet bėgimas teiks kur kas didesnę naudą“, – teigia I. Voicechovska.
Pati sportininkė renkasi bėgioti prieš darbo dieną, nes tada yra tikra, kad vakare neatsiras priežasčių treniruotę atidėti. „Man maloniau bėgti ryte. Visada geriau anksčiau atsikelti ir pabėgioti prieš skubant į darbą – tuomet jaučiuosi energingavisą dieną. Dažnai girdžiu frazę: „Aš nemėgstu bėgioti, nes jau po keleto minučių pradeda skaudėti šoną“. Taip nutinka, kai žmogus, nežinodamas savo galimybių, pradeda bėgti visu pajėgumu, be to, netaisyklingai kvėpuoja, jam ima stigti deguonies.“
Bėgikė rekomenduoja pradėti bėgioti nuo 1 kilometro ir, laikui bėgant, didinti atstumą. „Labai svarbu iš karto nešturmuoti ilgų nuotolių, nes toks maksimalizmas veda prie greito perdegimo. Pradedančiam bėgikui užtektų 2–3 treniruočių per savaitę, pavyzdžiui, kas trečią dieną, o vėliau – kas antrą. Svarbu iškart nepersitempti, kad nedingtų noras ir siekiai“, – pataria bėgikė.
Gabrielė Šerėnienė
Viešųjų ryšių ir komunikacijos vadovė
Rimi Lietuva
