Jei anksčiau prastai apšiltinto namo problemas galėdavome išspręsti storesnėmis kojinėmis, praėjusią žiemą prireikė ir gerokai storesnės piniginės. Panašu, jog nesusitvarkius opiausių apšiltinimo vietų, jos gali reikėti dar ne vieną žiemą. Išeitis – nieko nelaukiant įvertinti, ką galime pakeisti ir pasiruošti artėjančiai žiemai jau dabar.
Ieškokite neapšiltintų vietų
Vienas svarbiausių reikalavimų šiltam namui – sandarumas, todėl itin svarbu identifikuoti vietas, per kurias oras gali laisvai patekti iš lauko į vidų ir atgal. Tai nebūtinai turi būti skylės, žiemą tokias vietas gana lengva pajusti pagal šalto oro sroves.
„Senesniuose namuose itin komplikuotos vietos būna aplink langus ir duris. Net naujuose namuose montuojant langus ir duris padaroma nemažai klaidų, o senesnės statybos būstuose gali būti, pavyzdžiui, sutrupėjusios sandarinimo putos. Tuomet namo vidų nuo lauko skiria tik apdailos sluoksnis, o jo paskirtis nėra sulaikyti šilumą“, – sako Marius Kačinauskas, „Kingspan Insulation“ atstovas Lietuvoje.
Paprastai, esant prastai langų ir durų izoliacijai tai iškart pajaučiame, nes šalia lango rėmų būna gerokai šalčiau. Per šalčius, jei būste pakankamai drėgnas oras, šalia lango ar durų staktų gali susidaryti ledo sluoksnis ar kauptis drėgmė, atsirasti pelėsis.
Jei pastebėjote savo namuose šią problemą, teks ardyti lango ar durų apdailą ir užpildyti ertmes šiltinimo medžiaga. Siekiant, kad namuose būtų dar šilčiau, jei tai leidžia lango rėmas, jas galima iš lauko ar vidinės pusės apšiltinti papildomai.
„Jei lango ar durų rėmas yra pakankamai platus, prie angos šonų priklijuokite plonos apšiltinimo medžiagos plokštes, taip rėmas atsidurs apšiltinimo sluoksnyje. Plokštes galima lengvai nuglaistyti ir nudažyti norima spalva. Taip patobulinus apšiltinimą per sienos ir lango ar durų rėmo sujungimą šaltis nepraeis“, – sako M. Kačinauskas.
Jei galite – storinkite šiltinimo sluoksnį
Dar viena senų namų problema – nepakankamas apšiltinimo sluoksnis. Pavyzdžiui, seniau stogas, per kurį patiriami vieni didžiausių šilumos nuostolių, būdavo šiltinamas vos 10-15 cm, kai dabar reikalaujama bent 2-3 kartus storesnio sluoksnio.
„Žinoma, papildomas sienų ir stogo šiltinimas – gana rimtas ir brangus užmojis, kurį geriausia derinti su kitais remonto darbais. Tačiau stogą daug kur galima gana paprastai apšiltinti plonomis moderniomis apšiltinimo plokštėmis. Jų šilumos sulaikymo savybės apie 2 kartus geresnės nei įprastų apšiltinimo medžiagų, tad naudą tikrai pajusite. Be to, jos papildomai suteiks sandarumo“, – pasakoja „Kingspan Insulation“ atstovas.
Plonos, itin gerai šilumą sulaikančios plokštės tinka ir būsto apšiltinimui iš vidaus, bet prieš taip šiltinant sienas reiktų pasitarti su specialistu, kad būtų pasirinktas tinkamas izoliacijos sluoksnis, siekiant išvengti pelėsio.
Izoliuokite rūsį
Privačių namų ir daugiabučių pirmo aukšto gyventojai, jei būstuose įrengtas nešildomas rūsys, dažnai net nepagalvoja, jog sutaupyti galima apšiltinus jo lubas.
„Jei namas senesnės statybos, labai tikėtina, kad grindys tarp nešildomo rūsio ir jūsų būsto neturės papildomo apšiltinimo. Šilumos nuostoliai per tokias grindis gali būti pakankamai dideli, nes jūs per jas apšildote ir rūsį. Užtenka plono sluoksnio modernios šiltinimo medžiagos ant rūsio lubų ir šie šilumos nuostoliai iškart sumažės“, – pasakoja specialistas.
Pasak jo, visus šiltinimo darbus geriausia atlikti dar vasarą. Nors šiuo metu namai statomi ir žiemą, tačiau atšalę orai sukelia daug nepatogumų. Pavyzdžiui, net vidaus sienų dažymas daug problematiškesnis, kai nėra galimybės atverti langus ir vėdinti kambarius, kad išeitų perteklinė drėgmė, o dažai greičiau džiūtų bei pasišalintų jų kvapas.
